Alexandre Boaventura da Cunha Dentera
Registo de Participação na Resistência - Associação dos Asilos Políticos Timorenses para Independência (AAPTI)
Dados Pessoais
- Nome Completo: Alexandre Boaventura da Cunha
- Apelido: Dentera
- Sexo: Masculino
- Data de Nascimento: Laclo, 22-08-2974
- Distrito de Nascimento: Dili
- Subdistrito de Nascimento: Dili Timor
- Suco de Nascimento: Mascarinhas
- Aldeia de Nascimento: Mascarinhas
Residência Atual
- Distrito: Oecusse - Ambeno
- Subdistrito: Pante Macassar
- Suco: Costa
- Aldeia: Mahata
Participação na Resistência
- Frente Clandestina (FC): 1986
- Frente Diplomática (FD): 19-02-1996
Histórico da Resistência
Iha Ailaran comesa Tinan 1975-2979 Hamutuk ho Inan Aman no familia tomak halai ba Ailaran parte sentru norte (Husi Laclo Vila ba iha Utankelin, liu ba iha Orhau, Dihi, Manunera, ultima Fatukonan la iha dalan ona rende iha foho Ilimanu). Iha Laclo Tinan 1980 hamutuk ho hau nia Inan no Tiu Manuel da Cunha, halo serviço Clandestina hanesan estafeta no logistics hodi aihan ba entrega iha Veteranus matebian: Vicente Garcia (Lekidalan) no Amdaen da Cunha ho ho sira nia membrus sira. Iha Tinan 1986-1988 halao serviço Clandestina hodi kobra osan, Aimoruk, no aihan inclui sai mos hanesan korespondencia hodi Carta ba entrega iha Chefe grupo Juventude João de Araújo (Matebian) iha ailoklaran. Tinan 1989-1994 hametin rede Clandestina liu husi envolve aan iha actividade religioju hodi sai mos nuudar membru escuteito iha Igreja Balide Catedrel hodi mantein actividade Clandestina ba iha Letefoho, Ernera, Aileu, Soibada, no iha Dili Karan. Tinan 1991 hamutuk ho grupo Juventude Au-Hun Becomes Kaixa 001D Reorganize husi rede Clandestina hamutuk ho Soltorio (Mate la Tauk), Francisco Garcia, Jose Garcia da Cunha, Vicente Carceres, Lita, Ali (Matebian) no sira seluk involve aan iha actividade nebe liga ba iha URA. Iha dia, 27 de outubro 1991, loron Domingo dadersan tuku 9 too tuku ida meodia hau ho Matebian Sebastião Gomes ba iha tasi ibun Lesidere residencia Bispo nian ami nain rua koalia kona ba atu halo Spanduk iha Igreja Motael no atu halo manifestasaun hasoru Ema bot ou bainaka husi rai liur maibe la hetan finalidade tamba sente la seguru no ami nain rua decide fahe malun. Iha dia, 28 de outubro 1991 hau iha Au-Hun Becora rona husi membru Clandestina Jose Garcia da Cunha hateten katak Sebastião Gomes mate horikalan no hakfodak hodi ba kedan Igreja Motael atu hare Matebian nia isin maibe la consegue tamba segurança apertado no relasaun hau ho Sebastião Gomes halao Clandestina hotu iha tempo nee. Dia, 11 de Novembro de 1991 kalan tuku 8 ami iha Kaixa 001D organija malun atu tuir misa funeral ba saudozo Sebastião Gomes nian iha rate Santa Cruz, no iha dia 12 de Novembro de 1991 hodi ba tuir kari aifunan. Tinan 1992 kalan tuku 9 Polisi Garnisun ho Intel nain rua ba kaer hau iha uma mascarinhas hodi mai too iha kantor penerangan nia oin derepente colega ida naran Minguel do Santos (Migi Sanyos) mosu ho bicikleta hodi hakilar temi hau nia naran e hau hakfodak halai sai husi sira nia klaran tabele iha bicikleta hodi halai hau ba subar: Sasin Sei Moris hela. Tinan 1993-1994 Polisi nain rua ba kaer hau iha uma Mercado lama hodi ba kantor polisi dehan ba hau katak kamu yang sisa2 12 November 1991, hodi halo interogasi hau hodi sunu ho segaru baku tuku tebe tesi hau nia fuk modelo hanesan Cruz, depois hodi hau ba hospital fulan ida sai hodi fali ba asegura iha Polisi lantas sira too tinan ida. Tinan 1995 Simu responsabilidade husi Bispo Dom Ximenes Belo no Padre Ruuten Robert nudar estafeta hamutuk ho Lizio Soares, Abel Gonçalves, Armanda, Agostinho, Joaquin, Hugo, halai hodi ho Carta Saudozo Comandante David Alex Daitula ba iha Jakarta subar iha ex- presidente Fretilin Sr. Francisco Xavier nia hela Fatin. Iha Jakarta dia 19-02-1996, tuku 9 dadersan hau hamutuk ho Lizio Soares, Eusebio, Tomas Gandara (Matebian), ami nain 4 haksoit tama iha Embaxada Holanda. No iha kalan nee kedan sira hodi ami ba ba sae avião KLM iha aeroporto Soekarno Hatta hodi ba Transit iha Singapore, Holanda foin liu ba Portugal, too iha Portugal maun Takas mak ba simu ami Tinan 196-1998 iha Portugal halao Vida moris nudar ema estranjeiros no sempre envolve aan iha asaun politicu nebe ligasaun ba URA no marka prezensa iha encontro entre Partidu Fretilin ho UDT atu asina akordo ba referendum iha salão universitaria de Lisboa, ami Asilo Politicu halao actividade iha Portugal hanesan. Tinan 1999 tuir votasaun ba URA iha Lisboa-Portugal."Recursos:
- Data de Preenchimento: 19/09/2024
- Nome do Pai: Domingos da Cunha
- Nome da Mãe: Ana Garcia dos Reis da Cunha
- Link para documentos adicionais: Documento
Comments
Post a Comment